Spengimas ausyse ir stresas
Kas yra stresas?
Visiems yra pažįstamas – darbo konfliktai, laiko spaudimas, santykių problemos, didelis triukšmo lygis ar bendras perkrovimas gali sukelti nemalonų pojūtį kūne. Šis jausmas gali pasireikšti kaip įtampa, nusivylimas, bejėgiškumas, taip pat gali atsirasti miego sutrikimų, skrandžio problemų ar aukšto kraujospūdžio. Visi šie simptomai yra tai, ką mes paprastai vadiname stresu.
Šis stresas gali pasireikšti kaip ūminis stresas, kai kūnas ruošiasi greitam atsakui, sukeltam vadinamosios "kovos arba pabėgimo" reakcijos, kuri yra mūsų pirminiai instinktai.
Tačiau stresas gali būti ir lėtinis. Lėtinio streso atveju autonominė nervų sistema lieka nuolat aktyvuota, o kūnas išskiria pernelyg didelius streso hormono kortizolio kiekius per ilgą laiką. Padidėjęs kortizolio lygis gali sukelti neramumą, įtampą bei pabloginti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą – taip pat gali sustiprinti spengimo ausyse suvokimą.
Ar stresas pablogina spengimą ausyse?
Fiziologinis poveikis:
Lėtinis stresas gali sustiprinti spengimą ausyse, paveikdamas klausos sistemą. Streso hormonų išsiskyrimas padaro klausa jautresnę, kas gali paveikti ausų garsų suvokimą.
Elgesio poveikis:
Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo spengimo ausyse, sąmoningai ar nesąmoningai vengia tam tikrų veiklų, bijodami, kad tai pablogins jų simptomus. Šis vengimas gali padidinti streso lygį ir netgi sukelti socialinį izoliavimą.
Psichologinis poveikis:
Nuolatinis spengimo ausyse suvokimas gali sukelti papildomą stresą, nes sergantys žmonės gali rasti sunkumų atsipalaiduoti ir atsipūsti. Tai gali sukelti užburtą ratą, kuriame stresas ir spengimas ausyse nuolat vienas kitą stiprina ir intensyvina.
Emocinė įtampa:
Kadangi spengimą ausyse sunku kontroliuoti, nekalbant apie prognozavimą, sergantys žmonės gali jausti bejėgiškumo ir nusivylimo jausmus. Ši emocinė įtampa gali padidinti stresą, potencialiai sukeldama depresiją ir nerimą.
Ką galima padaryti dėl streso?
Ypač svarbu rūpintis tiek kūnu, tiek protu. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliari fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir, iš esmės, gali palengvinti spengimo ausyse simptomus.
Patarimai streso mažinimui

Fizinė veikla
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač ištvermės sportas, gerina kraujotaką ir padeda sumažinti stresą. Tai taip pat teigiamai veikia miego kokybę. Pakankamas ir atstatomasis miegas yra būtinas kūnui ir protui atsistatyti.

Sąmoningumas, vengimas ir pusiausvyra
Aktyvus dėmesio skyrimas savo kūnui padeda atpažinti streso šaltinį, leidžiant išvengti jo sukeliamų veiksnių arba rasti tinkamus pusiausvyros būdus.

Atsipalaidavimo metodai
Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga, gali aktyviai padėti valdyti asmeninį stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Laiko valdymas
Geras laiko valdymas gali būti labai naudingas per stresinius periodus. Efektyvus būsimų veiklų planavimas ir organizavimas gali sumažinti pervargimo ir bejėgiškumo jausmus, o tai savo ruožtu prisideda prie streso mažinimo.
Kas yra stresas?
Visiems yra pažįstamas – darbo konfliktai, laiko spaudimas, santykių problemos, didelis triukšmo lygis ar bendras perkrovimas gali sukelti nemalonų pojūtį kūne. Šis jausmas gali pasireikšti kaip įtampa, nusivylimas, bejėgiškumas, taip pat gali atsirasti miego sutrikimų, skrandžio problemų ar aukšto kraujospūdžio. Visi šie simptomai yra tai, ką mes paprastai vadiname stresu.
Šis stresas gali pasireikšti kaip ūminis stresas, kai kūnas ruošiasi greitam atsakui, sukeltam vadinamosios "kovos arba pabėgimo" reakcijos, kuri yra mūsų pirminiai instinktai.
Tačiau stresas gali būti ir lėtinis. Lėtinio streso atveju autonominė nervų sistema lieka nuolat aktyvuota, o kūnas išskiria pernelyg didelius streso hormono kortizolio kiekius per ilgą laiką. Padidėjęs kortizolio lygis gali sukelti neramumą, įtampą bei pabloginti tiek psichinę, tiek fizinę savijautą – taip pat gali sustiprinti spengimo ausyse suvokimą.
Ar stresas pablogina spengimą ausyse?
Fiziologinis poveikis: Lėtinis stresas gali sustiprinti spengimą ausyse, paveikdamas klausos sistemą. Streso hormonų išsiskyrimas padaro klausa jautresnę, kas gali paveikti ausų garsų suvokimą.
Elgesio poveikis: Kai kurie žmonės, kenčiantys nuo spengimo ausyse, sąmoningai ar nesąmoningai vengia tam tikrų veiklų, bijodami, kad tai pablogins jų simptomus. Šis vengimas gali padidinti streso lygį ir netgi sukelti socialinį izoliavimą.
Psichologinis poveikis: Nuolatinis spengimo ausyse suvokimas gali sukelti papildomą stresą, nes sergantys žmonės gali rasti sunkumų atsipalaiduoti ir atsipūsti. Tai gali sukelti užburtą ratą, kuriame stresas ir spengimas ausyse nuolat vienas kitą stiprina ir intensyvina.
Emocinė įtampa: Kadangi spengimą ausyse sunku kontroliuoti, nekalbant apie prognozavimą, sergantys žmonės gali jausti bejėgiškumo ir nusivylimo jausmus. Ši emocinė įtampa gali padidinti stresą, potencialiai sukeldama depresiją ir nerimą.
Ką galima padaryti dėl streso?
Ypač svarbu rūpintis tiek kūnu, tiek protu. Subalansuota mityba, pakankamas miegas ir reguliari fizinė veikla padeda sumažinti stresą ir, iš esmės, gali palengvinti spengimo ausyse simptomus.
Patarimai streso mažinimui

Fizinė veikla
Reguliarus fizinis aktyvumas, ypač ištvermės sportas, gerina kraujotaką ir padeda sumažinti stresą. Tai taip pat teigiamai veikia miego kokybę. Pakankamas ir atstatomasis miegas yra būtinas kūnui ir protui atsistatyti.

Sąmoningumas, vengimas ir pusiausvyra
Aktyvus dėmesio skyrimas savo kūnui padeda atpažinti streso šaltinį, leidžiant išvengti jo sukeliamų veiksnių arba rasti tinkamus pusiausvyros būdus.

Atsipalaidavimo metodai
Atsipalaidavimo metodai, tokie kaip meditacija, kvėpavimo pratimai ir joga, gali aktyviai padėti valdyti asmeninį stresą ir pagerinti bendrą savijautą.

Laiko valdymas
Geras laiko valdymas gali būti labai naudingas per stresinius periodus. Efektyvus būsimų veiklų planavimas ir organizavimas gali sumažinti pervargimo ir bejėgiškumo jausmus, o tai savo ruožtu prisideda prie streso mažinimo.